- dygis
- dỹgis sm. (2) 1. J diegimas, dūrimas. 2. K dygimas, augimas. 3. KI303 dyglys, spyglys: Piktdagio dideli dỹgiai Rs. Priprato vaikščioti basas po dygius rš. Ežys yra apdengtas su dygiais prš. Rožės turi aštrių dygelių rš. 4. medines pastato dalis jungianti detalė: Sujungiant gegnes, rišant langų bei durų staktas, naudojamas atvirasis dygis rš. 5. prk. akstinas, paskata: Kalbama apie žaidimo dygį Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.